2016 m. liepos 12 d., antradienis

Atsiprašau.

Atrodo viskas turi pabaigą.
Lygtais taip ir yra.
Bet aš noriu kai ką dar paturėti.
Kiek ilgiau, gal net ilgam.
Nenoriu pabaigos kentėt.
Noriu tave dar paturėt.

Nepyk už visas mano klaidas.
Jų daug, bet aš bandau sumažinti jų kiekį.
Gal nelabai man sekasi, bet..

Nenoriu palydėti dar tavęs akimis,
Paskutinį kartą.
Nenoriu būti vėl liūdna,
Nes tavęs nėra šalia.
Nenoriu jausti baimės dėl tavęs,
Kai būsi tu jau su kita.
Nenoriu palikt tavęs,
Vien dėl mano kaltės.
Nenoriu palikt tavęs,
Niekada.

Dabar sunku,
Bet viskas turi pabaigą,
Kaip ir pykčiai, kaip ir laimė
Kaip ir mes.
Bet pasistenkime išlaukt minutės paskutinės.
Prašau.

Tu esi viskas ko trokšta mano kvaila širdis,
Tavo šypsena kai viskas atrodo niūru,
Vienintelė gali man padėt,
Tavo rankos kai man būna šalta,
Vienintelės gali apglėbt.
Tu,
Vienintelis tu,
Gali mane turėt.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą